Holokaustas – didelė tautos tragedija

Rugsėjo 23-iąją minima Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena. Tądien, 1943-iaisiais, buvo sunaikintas Vilniaus getas: nužudyti arba į koncentracijos stovyklas išvežti paskutinieji žydų tautybės Vilniaus gyventojai. Nuo tos dienos oficialiai Lietuvoje žydų nebeliko, tik nedidelė dalis slapstėsi lietuvių, lenkų, rusų ir kt. šeimose.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Vilniuje gyveno apie 57 tūkstančius žydų. Čia jie buvo sukūrę unikalią civilizaciją, pasaulyje garsėjusią kaip „Šiaurės Jeruzalė“. 1943-iųjų rugsėjo 23-iąją jos nebeliko. Skaičiuojama, kad iki 1941 m. gruodžio pabaigos vokiečiai nužudė daugiau nei 30 tūkstančių žmonių. Pirmoji „akcija“ surengta rugpjūčio 31 dieną. Rugsėjo 6 dieną visus Vilniaus žydus išvarė iš savo namų ir įkurdino gete. Jis buvo sudarytas iš dviejų dalių – Didžiojo ir Mažojo geto. Getus skyrė dab. Vokiečių gatvė. Pirmajame, Rūdininkų gatvės rajone, buvo apie 30 tūkstančių žydų, antrajame – apie 11 tūkstančių. Iki spalio 21 d. trijų akcijų metu beveik visi Mažojo geto gyventojai buvo nebegyvi.

Manoma, kad tik 9000 Lietuvos žydų išliko po karo. Karo pabaigos sulaukė 2-3 tūkst. Vilniaus žydų, 2,4 tūkst. Kauno geto žydų ir 350–500 Šiaulių geto žydų. 3000 Lietuvos žydų buvo išgelbėti ūkininkų, inteligentų, kunigų ir kitų. Maždaug 8000 žydų spėjo pabėgti iš Lietuvos pirmomis vokiečių puolimo dienomis. 1941 m. birželio 14-18 d. sovietų NKVD ištrėmė 12 832 Lietuvos gyventojų, tarp jų 2045 žydų. Visos 239 Lietuvos žydų bendruomenės buvo sunaikintos. Jų gyventojai sušaudyti ir užkasti 202 kapuose.

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus teigia, jog holokaustas – didelė tautos tragedija, nes Lietuvos žydų bendruomenės nariai buvo lojalūs šalies piliečiai. „Kai mes kalbame apie holokaustą, man augusiam tuo metu jaunam žmogui, gal net ir nebuvo pilnai suprantama, kas įvyko. Dabar, kada žvelgiu atgal į istorinį laikotarpį, tai yra didelė tautos tragedija. Tautos tragedija, kadangi litvakai – Lietuvos žydų bendruomenė – buvo lojalūs Lietuvos piliečiai", – 2012 m. Seime per konferenciją apie žydų paveldą Lietuvoje ir diskusiją apie holokausto istorines pasekmes kalbėjo V. Adamkus. „Svarbiausia, kad iš jų, Lietuvos valstybei gimstant, mes sulaukėme didelio įnašo. Kai aš pasižiūriu į mokslo, švietimo, verslo ir kitas sritis, tai yra sunkiai net įvertinama. Aš negalėčiau pasakyti, kur ir koks nuošimtis buvo įneštas į Lietuvos kūrimo laikotarpį", – pridūrė jis. V. Adamkaus žodžiais, holokaustas atėmė galimybę Lietuvai sparčiau įsitvirtinti Europoje ir pasaulyje.

Lietuvos žydų genocido diena į Lietuvos Respublikos atmintinų dienų sąrašą Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku buvo įtraukta 1990 m. spalio 31 d. Nuo 1994-ųjų ji minima kiekvienais metais. Seimo nutarimu 2013 m. Vyriausybė kartu su Lietuvos žydų bendruomene, daugeliu visuomeninių organizacijų ir užsienio partneriais įgyvendina plačią Vilniaus geto aukų atminties programą.

Vilnius: „Šiaurės Jeruzalė” – litvakų kultūros, religijos ir meno metropolija

Nuo XVIII a. Vilnius, kaip ir Varšuva bei vėliau iškilusi Odesa ir Niujorkas, buvo pripažintas ne tik litvakų, bet ir apskritai pasauliniu žydų kultūros, judaistinės religijos ir intelektualinių bei meninių ieškojimų centru. XIX–XX a. sandūroje Vilniuje, gavusiame Šiaurės Jeruzalės vardą, buvo per 100 sinagogų, 10 ješivų, t. y. aukštųjų žydų religinių mokyklų, rengusių aukštο lygio rabinus. Jidiš kalbos išplitimo erdvėje išsiskleidė savita žydų kultūra, kurios pagrindinis religinis, kultūrinis centras buvo Litos teritorija ir jos dvasinis branduolys – Vilnius. Jidišlando kultūros erdvėje gyvavo sparnuotas posakis – „Važiuok uždarbio į Lodzę, Varšuvą, Odesą, o išminties – į Vilnių“. Vilniuje buvo sukaupti unikalūs žydų knyginės kultūros lobiai, manuskriptai hebrajų ir jidiš kalbomis. Mieste buvo turtingų žydų knygų rinkinių, privačių bibliotekų, tarp jų viena garsiausių žydų kultūros pasaulyje Mato Strašūnο (Mattityahu Strashun) biblioteka. Jau nuo XVIII a. pabaigos veikė leidyklos, iš kurių reikėtų išskirti 1799 m. įkurtą Barucho ben Juozapo Rommo leidyklą, kuri jidiš kalba leido viso pasaulio literatūros klasiką, o šios leidyklos išleisti vadovėliai buvo visų pasaulio jidiš mokyklų mokymosi pagrindas. Vilniuje taipogi garsėjo žydų literatūros Bero (Boriso) A. Kletzkino leidykla, kuri net Pirmojo pasaulinio karo metais išleido pirmą M. Chagallo iliustruotą I. L. Peretzo knygą „Magas“ (1917).

(Pav. Rafaelis Chvolesas. „Vilniaus getas“; senasis Vilnius)