Gyvenimo būdas – miškininkas

Miškas nuo seno žmogų maitino, šildė, glaudė. Ne vienas jame randame dvasios ramybę ar meninį įkvėpimą. Miškininko diena – tai diena, kada galime apibendrinti nuveiktus gerus darbus gamtai ir žmogui bei įvertinti pasiektus rezultatus.

Miškininko diena švenčiama nuo 2000 m. Rekomendavus Aplinkos ministerijos kolegijai, tuometinis aplinkos ministras D. Lygis priėmė šventę numatantį įstatymą. Ši diena – tai proga miškininkams susiburti draugėn ir įvertinti, kiek paūgėjo jų pasodinti medžiai, aptarti, ką iš miško paėmė ir kiek jam atidavė.

Šventė turi ir gilesnes ištakas. Kai Lietuva dar priklausė Tarybų Sąjungai, trečiąjį rugsėjo sekmadienį buvo švenčiama Miško darbuotojų diena. Šią dieną būdavo rengiamos miško talkos – miškai tvarkomi, renkamos šiukšlės. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, tokias talkas Lietuvos miškininkų sąjunga rengdavo balandžio mėnesį, tačiau galiausiai nuspręsta Miškininkų šventę minėti rudenį.

Gausią mūsų šalies miškininkų bendruomenę sudaro miškų urėdijose, savivaldybėse, miško mokslo ir mokymo institucijose, miškotvarkos, miško apsaugos, selekcijos ir sėklininkystės, miškų kontrolės ir kitose valstybės institucijose, privačiose įmonėse dirbantys miškų ūkio specialistai, privačių miškų savininkų asociacijų ir kooperatyvų nariai, miško darbininkai.

Pastaruoju metu miškų plotai Lietuvoje didėja jau ne tik miškų urėdijų, bet ir privačių žemių savininkų iniciatyva. Nuo 2002 m. šie plotai išaugo 1,9 proc. (apie 160 tūkst. ha). Dabar miškai užima 33,1 proc. šalies teritorijos. Labai išaugo privačių miškų sektoriaus, kuriam priklauso daugiau kaip 242 tūkst. miško savininkų, reikšmė socialiniame ir ekonominiame šalies gyvenime. Nors privačių miškų šeimininkų miškininkavimo patirtis palyginti nedidelė, tačiau pastebimai gerėja jų nuosavybės svarbos supratimas. Tai lemia ir geresnį šių miškų tvarkymą.  

Miškininkų dėka šiandien Lietuvoje žaliuoja virš 2 mln. ha miškų. Daugiau kaip milijoną ha valdo 42 VĮ miškų urėdijos, jų veikla: miškų atkūrimas, priežiūras, apsaugas bei miško išteklių naudojimas. 48,4 tūkst. ha valstybinės reikšmės miškų valdo nacionalinių parkų, valstybinių rezervatų direkcijos, savivaldybės ir kiti valdytojai.

Miškininkai daug prisideda ir ugdant jaunosios kartos pagarbą gamtai. Šalies mokyklose ir vaikų darželiuose veikia 346 jaunųjų miško bičiulių būreliai, klubai, mokyklinės girininkijos ir miško bičiuliukų tuntai, vienijantys daugiau kaip 6 tūkst. narių.

Darbas miške nėra lengvas, miškas reikalauja atsidavimo ir kantrybės. Miškininkai patys savo darbą vadina gyvenimo būdu, nes rūpesčiams dėl gamtos nebūna nei išeiginių, nei atostogų. Ir nors šiandien ekonomika grasina pasiglemžti dalį gamtos, miškininkai atkakliai sodina miškus – kad vaikams ir anūkams būtų kuo džiaugtis.

Tokį, savo visą gyvenimą miškams pašventusį, žmogų turime ir mūsų „Dešimt+“ projekte. Tai Rimantas Antanas Kviklys. Miškininkas, literatas, publicistas. Buvęs ilgametis Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkijos girininkas nuo 1959 m. metų prižiūri, saugo ir puoselėja Šventosios girininkijos miškus. Jis – sumanus ir išradingas miškininkas, sėkmingai kovojęs už pajūrio miškų ekologijos išsaugojimą.

Sveikiname gerbiamą miškininką profesinės šventės proga!