Filosofija, ekspresija ir rimas

Pristatome poetą, vertėją, kūrėją, ištikimą tradicinei eilėdarai, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medalio kavalierių Algimantą Mikutą. Beje, šiandien, gegužės 13 d, poetas švenčia savo jubiliejinį gimtadienį. Sveikiname!

Plačiau apie Algimantą Mikutą skaityti ir balsuoti galite Menininkų kategorijoje

Poeto palinkėjimai XXI amžiaus lietuviui: „Tam, kuriam dar daug kas prieš akis, linkiu drąsiai ir blaiviai žvelgti į priekį, nes visi gąsdinantys arba guodžiantys pranašavimai yra tik spėjimai, kurie suveši nestabiliuose kraštuose lūžio metais. Daug kas yra, daug kas bus įdomu, nauja, fantastiška, o jeigu kas nors ir kartosis, tai kitokiomis formomis, negu tikėtasi. Dejones ir rezignaciją, brolau, palik man, atšlubavusiam iš praėjusio šimtmečio.“ Ir eilėraštis:

Kelyje

Tik pastovi kelionė mus tegali

Išgelbėti nuo baimės būti išmestiems:

Iš šilto lizdo, marmurinės salės.

Tik panieka, tik pašaipumas tiems,

Kas kerpėja, pelyja ir apsnūsta,

Ko nebegundo upės ir keliai.

Kaip gaila tų, kurie anksti panūsta

Stovėti ar sėdėt monumentaliai.

Tiktai drąsa, tik įprotis išeiti

Vidurnaktį, viduržiemį, iškart

Užvirus kraujui, susapnavus greitį,

Panorus jūros rūko atsigert,

Tegali mus išgelbėti nuo stresų,

Nuo išglebimo, sotulio, ligų,

Nuo nerimo išgirsti kitą tiesą,

Kuriai atremti nebėra jėgų.

O einantiems keliu nėra nelaukto –

Kas beatsitiktų – viskas normalu

Ir tenka plaukti, jeigu reikia plaukti,

Ir tenka skęsti, kristi nuo uolų,

Iškęsti audrą ir iškęsti sausrą,

Nakvoti tunely ir apleistoj pily,

Ir įprastai – kas rytą sveikint Saulę,

Kaip gerą draugę, sutiktą kely.

(Nuotrauka Vytauto Janulio)