Apie biudžeto lovelį ir limuzinus

Socialiniuose tinkluose plinta originalus pasiūlymas: skirkime iš biudžeto vėžininkų vaikų gydymui tiek lėšų, kiek jų reikia. O valdžios atlyginimus bandykim surinkti per LNK labdaros projektus. Kodėl ir ne? Viskas atsistotų į savo vietas. Su šūkiu "Pinigų nėra!" valdininkija (mūsų valstybė valstybėje) taško ir plauna biudžeto pinigus taip, kad būtiniausiems dalykams jų nebelieka. Metai iš metų sudaromas mistinis niekam tikęs biudžeto projektas. Ir šiukštu nepulkit iš šono niekas patarinėt – juk ne kiekvienas gali suprast tą didį valstybės valdymo meną. Tik išrinktieji, kurie jau seniai nekreipia dėmesio į kritiką ar sveiko proto reikalavimus. Milijardai išleidžiami išpūstam valstybės aparatui išlaikyti. Aparatui neveiksniam ir linkusiam į korupciją – apie tai girdim kasdien. Šimtai milijonų ar milijardai byra per kiaurą viešųjų pirkimų rėtį. Kokį absurdišką lygį pasiekėme, gali pailiustruoti viena paprasta sritis – tarnybinis transportas.

Gatvėmis kasdien rieda apie 5000 centrinės valdžios įstaigoms priklausančių lengvųjų automobilių. Kiek šimtų ar tūkstančių jų dar papildomai nuomojama – niekas negali pasakyti (valstybei tai per sunki užduotis). Automobilius turi net tokios valdiškos įstaigos, kurių visas darbas – sėdėti už stalo (kanceliarinius reikmenis ir tualetinį popierių jiems į kontoras pristato samdytos firmos, tad automobiliai skirti tik žmonoms į darbą nuvežt). Valdiški automobiliai turi vieną keistą ypatybę: bent du trečdaliai jų – brangiausių (bet toli gražu – ne patikimiausių) gamintojų, su prabangiais odiniais salonais, galingiausiais varikliais. Ir visa tai skirta valdininko portfeliui ar sėdynei vežioti, iš vienos kontoros į kitą. Kas pasakė, kad vienoje iš skurdžiausių Europos šalių būtinai privalo būti tokia nikeliuoto komforto „gvardija“? Ar sėdynių judėjimui tarp kontorų neužtektų paprastesnių, ekonomiškesnių ir dvigubai-trigubai pigesnių mašinyčių? Vilniečiai dar prisimena milijardierių a. a. B. Lubį, važinėjantį į darbą miniatiūriniu "Smartu" (tikriausiai ne todėl, kad didesnės mašinos neįpirko...).

Gal situacija keičiasi? Atsiverčiame Viešųjų pirkimų tarnybos tinklalapį. Šiuo metu konkursą automobiliams pirkti skelbia Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Reikia 24 mažų visureigių ir 1 vidutinio lengvojo automobilio. Pirma mintis – negi visa Žemės tarnyba iki šiol arkliais važinėjo, kad iš karto prireikė 24 džipų? Tuo metu, kai "pinigų nėra!" Keistai skamba privalomas reikalavimas, kad džipai turi būti su ne silpnesniais, kaip 95 kW varikliais (kodėl ne, pavyzdžiui. 80 ar 90 kW), būti nudažyti "metalic" dažais. o vidutinės kuro sąnaudos – ne daugiau, kaip 5,7 l/100 km. Dar įdomiau skamba reikalavimai tam vieninteliam vidutiniam lengvąjam automobiliui, kuriuo tikriausiai važinės koks tarnybos valdininkas: tai būtinai turi būti juodos "metalic" spalvos mašina visais keturiais varomais ratais, priekinė ir galinė pakabos nepriklausomos, su ne silpnesniu kaip 130 kW varikliu, dviejų zonų klimato kontrole, oda trauktu multifunkciniu vairu, bi-ksenon priekiniais ir LED galiniais žibintais, būtinai kėbulo spalva dažytais bamperiais (nes jei bamperiai nebus nudažyti kėbulo spalva – kaip su ja važiuot??) ir į šoninius veidrodėlius inegruotais LED posūkio rodikliais... Ką jau čia varginatės, tiesiog galima rašyt: pirksim bet kurio gamintojo pigiausią automobilį, bet ant jo priekinių grotelių būtinai turi būti štai šios vienintelės firmos ženklelis...  Dar kartą pakartosime: cituojame dokumentą iš Viešųjų pirkimų tarnybos puslapio. Skaidrumą garantuojančiai tarnybai čia viskas atrodo normalu.

Panašių absurdų ar bent jau prabangos reikalavimų – pilna kiekviename konkurse. Štai Žemės ūkio ministerija nori įsigyti būtinai ne trumpesnį kaip 4,76 metro automobilį su ne silpnesniu kaip 128 kW varikliu (kodėl būtent tokiu??). audio sistema būtinai su 8 garsiakalbiais priekyje ir gale (važinės melomanas??), grindų kilimėliai privalomai turi būti pluoštiniai ir t.t.. Valstybinė miškų tarnyba perka visureigius: reikalavimai vėl bet kokie ir už jų kyšo konkretus automobilio modelis.

Jeigu šitaip daroma perkant automobilius (t.y. srityje, apie kurią šį tą nutuokia kiekvienas vairuotojas), tai kas vyksta specializuotuose pirkimuose? O tų pirkimų tai tūkstančiai. Štai jums ir trūkstami milijonai. Mokytojams, mokslininkams, kultūros darbuotojams...

O jei rimtai: valdžioje visi žino apie tokius „šposus“. Vieni prieš kitų darbelius užsimerkia ir tik prieš kameras nutaiso antikorupcines ryžtingas veido mimikas. Tik pinigų nuo to daugiau neatsiranda. Velniop tas mimikas ir tokius biudžeto sudarytojus.