Birželio 5-oji - Pasaulinė aplinkos apsaugos diena, skirta skatinti aplinkos apsaugą visame pasaulyje. Ją paskelbė 1972 m. gruodžio 15 d. Jungtinių Tautų Organizacijos Asamblėja.
Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną paskelbė Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 1972 m. Stokholme vykusios tarptautinės konferencijos, skirtos globalinėms aplinkos problemoms spręsti, atidarymo metu. Konferencijos dalyviai – 115 šalių ir tarptautinių organizacijų atstovai – pareiškė, kad gamtos ištekliai, biologinė įvairovė, įvairios ekosistemos turi būti išsaugotos ateities kartoms. Pasaulinė Aplinkos apsaugos diena – tai diena, kurios renginiuose:
skatinama susimąstyti apie mūsų visų bendrus namus – Aplinką, nuo kurios kokybės priklauso ir mūsų gyvenimo kokybė, darniai gyventi su mus supančiu pasauliu;
tariamasi ir priimami nutarimai kaip plėtoti darnų visuomenės vystymąsi, siekti „žaliosios ekonomikos“ , rūšiuoti atliekas ir daryti gerus, Aplinkai palankius darbus;
ugdomos nuostatos, kad kasdien atkreiptumėme dėmesį į tai, kokią įtaką aplinkai daro mūsų veiksmai, kad kiekvieną dieną kiekvieno mūsų poelgiai būtų skirti Aplinkos gerinimui. Visi kviečiami pasirinkti aplinką tausojantį gyvenimo būdą.
Šių metų Pasaulinės aplinkos apsaugos dienos tema - „Mąstyk, valgyk, tausok. Sumažink savo „maisto pėdsaką“. Nors tarptautinės organizacijos sutelktai kovoja su skurdu ir maisto stoka, situacija kai kuriuose pasaulio regionuose tampa vis sudėtingesnė. Pasaulinė maisto krizė vis gilėja, o tai turi įtakos ir pasaulinio skurdo didėjimui. Prie aplinkos išsaugojimo ir skurdo mažinimo galime prisidėti kiekvienas, galime sąmoningai pasirinkti maisto produktus, kurie daro mažesnį poveikį aplinkai (ekologiški maisto produktai), kurių gamybai nenaudojamos cheminės medžiagos. Taip pat rinkdamiesi maisto produktus galime pirmenybę teikti pagamintiems vietoje, kad būtų mažinami maisto produktų pervežimai, nes tuomet saugoma aplinka, neteršiant jos transporto priemonių išmetamais teršalais. Pirkti ir gaminti maistą reikėtų mažesniais kiekiais, kad būtų kuo mažiau išmetama maisto atliekų, daugiau dėmesio skirti sveikesnės mitybos įpročiams ugdyti. Šie elementariausi veiksmai gali padėti apsaugoti aplinką ir saugoti gamtos išteklius.
Džiaugiamės, kad meilė aplinkai ir ją tausojantis gyvenimo būdas yra nesvetimi ir mūsų projekto daugiausiai Lietuvai ir jos vardo garsinimui nusipelniusių žmonių galerijoje „Dešimt +“ pristatomiems asmenimis.
Inžinierius aplinkosaugininkas prof. habil. dr. Pranas Baltrėnas savo gyvenimą paskyrė aplinkosaugai ir aplinkos apsaugos inžinerijai. Jis pelnytai laikomas aplinkos apsaugos inžinerijos pradininku Lietuvoje. Profesorius jau kelias dešimtis metų vykdo užterštumo tyrimus, kuria pažangius jo valymo būdus, įsteigė Aplinkos apsaugos katedrą ir Aplinkos apsaugos institutą VGTU.
Skaityti prof. habil. dr. Prano Baltrėno pristatymą Inžinierių kategorijoje...
Viena žymiausių šimtmečio mokslininkių pasaulyje pripažinta prof. dr. Birutė Galdikas visą gyvenimą paskyrė nykstančių orangutantų tyrimams ir kovai už jų išsaugojimą. Šios gamtosaugininkės, antropologės ir primatologės atlikti orangutangų tyrimai buvo pripažinti išsamiausia ir ilgiausia žinduolio studija, o 1986 m. jos įkurtas ir iki šiol tebevadovaujamas Tarptautinis orangutangų globos fondas ir 1971 m. įkurtas jų stebėjimo centras Borneo saloje padėjo išsaugoti šiuos stambiuosius primatus nuo išnykimo.
Skaityti prof. dr. Birutės Galdikas pristatymą Mokslininkų kategorijoje...
Geologas ir minerologas akademikas prof. habil. dr. Algimantas Grigelis ištyrė Baltijos jūros prekvartero periodo geologiją, jos sandarą ir raidą, jo vardu buvo pavadinta viena fosilinių foraminiferų gentis (Grigelis) ir kelios rūšys.
Skaityti akad. prof. habil. dr. Algimanto Grigelio pristatymą Mokslininkų kategorijoje...
Hidrogeologas akad. prof. habil. dr. Vytautas Juodkazis savo moksliniais darbais įvertino Baltijos artezinio baseino gėlo požeminio vandens išteklius, nustatė jo susidarymo dėsningumus, numatė racionalaus naudojimo būdus.
Skaityti akad. prof. habil. dr. Vytauto Juodkazio pristatymą Mokslininkų kategorijoje...
Geologas prof. habil. dr. Algirdas Jurgaitis – Lietuvos naudingųjų iškasenų žinovas. Vietinių mineralinių žaliavų išteklių geologinio ekonominio vertinimo pradininkas. Atlieka Lietuvos kvartero smėlingųjų nuogulų sedimentologinius tyrimus.
Skaityti prof. habil. dr. Algirdo Jurgaičio pristatymą Mokslininkų kategorijoje...
Prof. dr. Ričardas Kazlauskas – nenuilstantis Lietuvos gamtosaugos ir zoologijos autoritetas. Profesoriaus dėka Lietuvoje buvo įsteigta daug zoologinių, ornitologinių, herpetologinių, entomologinių, telmologinių ir hidrobiologinių draustinių, per daugiau nei 50 metų pedagoginio darbo Vilniaus universitete jis parengė kelias Lietuvos zoologų kartas, o net 40 metų jo vestos radijo ir televizijos laidos švietė ir meilės gamtai mokė visą visuomenę.
Skaityti prof. dr. Ričardo Kazlausko pristatymą Mokslininkų kategorijoje...
Rimantas Antanas Kviklys savo gyvenimą paskyrė Lietuvos miškams. Nuo 1959 m. jis prižiūri, puoselėja ir saugo Šventosios girininkijos miškus, kovoja už pajūrio miškų ekologijos išsaugojimą.
Skaityti Rimanto Antano Kviklio pristatymą Visuomenės veikėjų kategorijoje...
Šiaulių universiteto Gamtos mokslų fakulteto dekanas docentas dr. Alfredas Lankauskas domisi atsinaujinančiais energijos ištekliais ir alternatyviąja energetika. Kartu su kolegomis pagamino alternatyvios energetikos jėgainę, sukonstravo pirmąjį Lietuvoje vandeniliu varomą automobilį.
Skaityti doc. dr. Alfredo Lankausko pristatymą Inžinierių kategorijoje...
Verslininkas Vladas Lašas aktyviai dalyvauja iniciatyvose už šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimą – 2010 m. kartu su garsiuoju pasaulio verslininku Richardu Bransonu ir keletu kitų verslininkų įkūrė organizaciją „Carbon War Room“.
Skaityti Vlado Lašo pristatymą Verslininkų kategorijoje...
Prof. dr. Rolandas Meškys aktyviai tyrinėja tai, kaip bakterijos skaido kai kuriuos paplitusius teršalus, ir kuria naujus mikrobiologinius būdus teršalams iš aplinkos šalinti.
Skaityti prof. dr. Rolando Meškio pristatymą Mokslininkų kategorijoje...
Lietuvos miškininkas, miško genetikas prof. habil. dr. Alfas Pliūra – aktyvus Lietuvos miškų puoselėtojas, parengęs ilgalaikę Lietuvos miškų išsaugojimo ir genetinių išteklių selekcijos programą, kuri jau dešimtmetį nuosekliai įgyvendinama mūsų šalyje.
Skaityti prof. habil. dr. Alfo Pliūros pristatymą Mokslininkų kategorijoje...
Lietuvos zoologas-entomologas prof. habil. dr. Sigitas Podėnas yra atradęs nemažai naujų vabzdžių rūšių, kurių iki tol mokslas nežinojo. Aktyviai domisi Baltijos auksu vadinamo gintaro inkliuzų pasakojama gamtos evoliucine praeitimi, tyrinėdamas juos gintare iš viso pasaulio.
Skaityti prof. habil. dr. Sigito Podėno pristatymą Mokslininkų kategorijoje...
Karolis Sargūnas inicijavo ir jau keletą metų sėkmingai Lietuvos miestuose įgyvendina aplinkos švarinimo akciją „Darom“, kuri ugdo visuomenę ir kiekvieną asmeniškai būti atsakingais už savo aplinką ir kurti gražesnę Lietuvą.
Skaityti Karolio Sargūno pristatymą Visuomenės veikėjų kategorijoje...
Triatlonininkas pasaulio čempionas ir rekordininkas Vidmantas Urbonas gamtininko profesijos gyvenime nepasirinko, tačiau jo indėlio į gamtosaugą nesumenkina. Lietuvos vardą sportininkas garsina ne tik pergalėmis triatlono rungtyse, bet ir daug visuomenės dėmesio pritraukiančiomis ekologinėmis akcijomis. 1999 m., siekdamas atkreipti visuomenės dėmesį į pagrindinės šalies upės užterštumą, jis perplaukė visą Nemuną nuo Lietuvos sienos su Baltarusija, iki jo žiočių, 2006 m. perplaukė Baltijos jūrą, taip pabrėždamas, jog turime susirūpinti jos ekologine būkle.
Skaityti Vidmanto Urbono pristatymą Sportininkų kategorijoje...