Naujienos

Lietuvą atkūrę vyrai (17). Kazimieras Steponas Šaulys

04/01/2018
KazimierasSteponasSaulys

Prelatas, VDU bažnytinės teisės profesorius, Žemaičių (vėliau – Kauno) vyskupo sekretoriumi dirbęs daugiau kaip 30 metų.

Kazimieras Steponas Šaulys gimė 1872 m. sausio 28 d. Stemplių kaime (dabar Šilutės raj.). Nuo 1882 m. mokėsi Švėkšnos pradžios mokykloje, Palangos progimnazijoje, studijavo Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune (1890-1895) ir Peterburgo dvasinėje akademijoje (1895-1899), gavo teologijos magistro laipsnį, 1899 m. Kaune įšventintas į kunigus (tuo pat metu kunigo šventimus gavo ir būsimasis arkivyskupas, Šventojo Rašto vertėjas į lietuvių kalbą J. Skvireckas).

Kun. Kazimieras Steponas Šaulys, Kaunas, 1899 m.


K. S. Šaulys nuo 1899 m. dirbo Panevėžyje – buvo vikaru, gimnazijos ir mergaičių mokyklos kapelionu. 1905 m. Panevėžio dvasininkai jį ir J. Tumą-Vaižgantą pasiuntė dalyvauti Didžiajame Vilniaus Seime. Nuo 1906 iki 1922 m. grįžo į Žemaičių kunigų seminariją Kaune, dėstė bažnytinės teisės, moralinės teologijos, sociologijos kursus (nuo 1909 m. seminarijai vadovavo kun. Maironis). Aktyviai dalyvavo tuometinių lietuviškų draugijų veikloje, padėjo įsteigti labdaringas organizacijas „Motinėlė“ ir „Saulė“, kurios finansavo studentus.

Kun. K. S. Šaulys (pirmas iš dešinės), Kaunas, 1906 m. Plačiabrylės skrybėlės - būdinga XX a. pradžios dvasininkų aprangos detalė


1911 m. Žemaičių vyskupijos valdytoju buvo paskirtas vysk. G. Cirtautas pakvietė K. S. Šaulį dirbti jo sekretoriumi, šiose pareigose kunigas išliko daugiau kaip 30 metų, iki 1944 m. I pasaulinio karo metais caro valdžiai įsakius vyskupijos kurijai evakuotis į Rusiją, lydėjo tuometinį vyskupą P. Karevičių į Smolenską. Grįžęs į Lietuvą, kartu su kan. A. Jakštu-Dambrausku dalyvavo 1917-ųjų Vilniaus konferencijoje, kartu su trimis kitais kunigais buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą (įdomu tai, kad išrinkus Tarybą pasirodė, jog į ją pateko net 6 kunigai; socialistams pradėjus protestuoti dėl per didelio dvasininkų skaičiaus, du iš jų iš Tarybos savanoriškai pasitraukė, užleisdami vietas pasauliečiams). Kartu su kitais signatarais pasirašius Nepriklausomybės Aktą, K. S. Šaulys buvo įpareigotas šį dokumentą įteikti vokiečių okupacinės valdžios atstovams, bet jie atsisakė dokumentą priimti.

Prelatas K. S. Šaulys


Dar prieš I pasaulinį karą pradėjęs dalyvauti Lietuvos krikščionių demokratų partijos veikloje, 1920 m. buvo išrinktas į Steigiamąjį Seimą, daug prisidėjo rengiant Lietuvos konstitucijas. 1922 m. iš politikos pasitraukė, dėstė Lietuvos universitete (VDU) Teoogijos-filosofijos fakultete, buvo Bažnytinės teisės katedros vedėjas, profesorius,parašė kanonų teisės vadovėlių, toliau dirbo Bažnyčios administracinį darbą (nuo 1926 m. jo pareigos – Kauno arkivyskupijos generalinis vikaras). 1927 m. jam suteiktas prelato titulas.

1944 m. prelatas Šaulys emigravo iš Lietuvos, per Vokietiją pasiekė Šveicariją, Luganą, kur bendravo su bendrapavardžiu signataru, ambasadoriumi Jurgiu Šauliu, dalyvavo VLIK'o, Šveicarijos lietuvių bendruomenės veikloje, susirašinėjo su emigravusiu į Austriją vyskupu J. Skvirecku.

Prel. K. S. Šaulys mirė 1964 m. gegužės 9 d. Luganos brigitiečių vienuolyne, vėliau jo palaikai perlaidoti Romos Campo Verano kapinių šv. Kazimiero koplytėlėje.

comments powered by Disqus

Lietuvą atkūrę vyrai (20). Jonas Basanavičius

JonasBasanaviciusLG1511 Gydytojas, pagrindinis Lietuvos valstybingumo ideologas ir iniciatorius, tautos patriarchas.
Skaityti daugiau »

Lietuvą atkūrę vyrai (19). Jonas Vileišis

640px JonasVileiis Teisininkas, leidėjas, ilgametis Laikinosios sostinės burmistras.
Skaityti daugiau »

Lietuvą atkūrę vyrai (18). Jokūbas Šernas

JokubasSernas Teisininkas, žurnalistas, evangelikas reformatas.
Skaityti daugiau »

Siūlyk kandidatą!