RSS naujienos

Apie mus

Sat, 21 Jul 2012 13:23:00 +0300

Svetainę rengia ir prižiūri: Viešoji įstaiga „YRA ŠALIS“, kodas: 303039431.

Mūsų buveinės adresas: S. Konarskio g. 49-511, Vilnius.

Griežtai draudžiama www.yrasalis.lt pateikiamą informaciją bei vaizdo reportažus naudoti kitose internetinėse svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur platinti bet kuriuo pavidalu be išankstinio raštiško sutikimo.

Visus, kam patinka mūsų projektas „Yra šalis...“, kviečiame prisidėti prie jo gyvavimo, paskiriant mūsų darbams 1,2% pajamų mokesčio.

Nutarę 1,2% savo pajamų mokesčio skirti mūsų projektui, tai galite padaryti dviem būdais:

1) tie, kurie deklaruoja savo metinius mokesčius, elektroniniu būdu, užpildo FR0512 formą (02 versija) ir ją teikia kartu su deklaracija elektroninio deklaravimo sistemoje:
(https://deklaravimas.vmi.lt/lt/Pradinis_Prisijungimo_puslapis/Prisijungimasperisorinessistemas.aspx) ;

2) ranka užpildo FR0512 formą (02 versija) ir ją asmeniškai arba paštu pristato į Valstybinę mokesčių inspekciją ( adresas: Ulonų g. 2, LT – 08245 Vilnius).

Formą bei instrukciją, kaip ją pildyti, galima gauti VMI arba interneto adresu:
http://www.vmi.lt/lt/index.aspx?itemId=10139389

Paramos gavėjo pavadinimas: viešoji įstaiga “Yra šalis”
Paramos gavėjo identifikacinis numeris (kodas): 303039431

Nuoširdžiai dėkojame už Jūsų paramą.

Dėkojame:

– už svetainėje naudojamas nuotraukas – fotografui Rimantui Akutaičiui;

– už istorines įžvalgas ir Lietuvai svarbių kalendoriaus datų komentarus – istorikui Norbertui Černiauskui.

„Dešimt+“ pristatomoms asmenybėms – valstybiniai apdovanojimai

Tue, 24 Sep 2013 13:07:00 +0300

Šiandien Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė valstybiniais ordinais apdovanojo sidabro medalius Europos krepšinio čempionate iškovojusius Lietuvos nacionalinės vyrų krepšinio rinktinės atstovus. Tarp jų – ir mūsų projekte pristatomi vyrai. Sveikiname!

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi buvo apdovanotas rinktinės vyriausiasis treneris Jonas Kazlauskas.

Jonas Kazlauskas – Lietuvos krepšininkas, krepšinio treneris. Vienas pagrindinių pastarojo dvidešimtmečio Lietuvos krepšinio puoselėtojų. Buvęs Vilniaus „Statybos“ krepšininkas treniravo Lietuvos nacionalinę vyrų krepšinio rinktinę, Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio komandas. Tarptautinio lygio krepšinio treneris kartu su treniruojamais krepšininkais pelnė gausybę Europos ir pasaulio krepšinio pirmenybių apdovanojimų. Daugiau apie Joną Kazlauską skaitykite jį pristatančioje Sportininkų kategorijos skiltyje (spausti čia).

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi buvo apdovanotas rinktinės krepšininkas Linas Kleiza.

Linas Kleiza – vienas garsiausių Lietuvos krepšininkų, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės lyderis. Vienas pajėgiausių šalies krepšininkų, ne sykį pelnęs rezultatyviausio varžybų žaidėjo, geriausio turnyro krepšininko, rezultatyviausio Eurolygos reguliariojo sezono žaidėjo titulus, pasiekęs Lietuvos krepšininkų rezultatyvumo NBA čempionatuose rekordą. Lino Kleizos labdaros ir paramos fondo steigėjas. Daugiau apie Liną Kleizą skaitykite jį pristatančioje Sportininkų kategorijos skiltyje (spausti čia).

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi buvo apdovanotas rinktinės gydytojas prof. dr. Rimtautas Gudas.

Prof. dr. Rimtautas Gudas – LSMU Kauno klinikų gydytojas ortopedas-traumatologas, Sporto traumų ir artroskopijos sektoriaus vadovas, LSMU Sporto instituto vadovas. Pirmasis Lietuvoje įdiegė daugelį minimaliai invazinių operacinių metodikų ir šiuo metu su savo komanda sėkmingai atlieka sąnarių artroskopines rekonstrukcines operacijas, padedančias išvengti protezavimo. Kartu su sporto medikais ir kineziterapeutais diagnozuoja ir gydo sportines traumas. Rūpinasi mūsų krepšinio rinktinės sportininkų sveikata. Daugiau apie prof. Rimtautą Gudą skaitykite jį pristatančioje Gydytojų kategorijos skiltyje (spausti čia).

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu buvo apdovanotas rinktinės atstovas spaudai žurnalistas Linas Kunigėlis.

Lietuvos krepšinio mėgėjai jau seniai puikiai pažįsta Lino Kunigėlio balsą – nuo 1993 metų šis sporto žurnalistas komentuoja per televiziją transliuojamas krepšinio varžybas. L. Kunigėlis taip pat yra dirbęs Lietuvos krepšinio lygoje, keliuose spaudos leidiniuose, nuo 2008 metų Lietuvos televizijoje veda sporto aktualijų laidą „Trys milijonai“, vadovavo 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionato organizacinio komiteto žiniasklaidos ir komunikacijos grupei. Daugiau apie Liną Kunigėlį skaitykite jį pristatančioje Žurnalistų kategorijos skiltyje (spausti čia).

––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––

Valstybiniais apdovanojimais LR prezidentė apdovanojo ir kitus rinktinės narius:

LDK Gedimino ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi – rinktinės treneris Gintaras Krapikas;

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi – krepšininkai Robertas Javtokas, Jonas Mačiulis, treneris Darius Maskoliūnas, techninis vadybininkas Juozas Petkevičius;

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi – krepšininkai Tomas Delininkaitis, Mantas Kalnietis, Martynas Pocius, Renaldas Seibutis;

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi – masažuotojas Aidas Buzelis, krepšininkai Mindaugas Kuzminskas, Donatas Motiejūnas, masažuotojas Aleksejus Peletskij, gydytojas Vytenis Trumpickas;

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu – fizinio rengimo treneris Sigitas Kavaliauskas, treneris-skautas Benas Matkevičius, administratorius Žydrūnas Vilenčikas.

Krepšininkui Jonui Valančiūnui buvo įteiktas Prezidentės medalis. J. Valančiūnas prieš dvejus metus jau yra apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu ir pagal Valstybės apdovanojimų įstatymą kitą Lietuvos valstybės apdovanojimą gali gauti ne anksčiau kaip po trejų metų.

Paskelbti „Metų Žmogaus 2013“ rinkimų laureatai

Sun, 12 Jan 2014 14:11:00 +0200

Šiemet jau ketvirtą kartą žurnalas „Valstybė“ organizavo „Metų žmogaus“ rinkimus. Iš viso buvo atrinkti 17 kandidatų, kurių veikla per 2013 metus sporto, kultūros, mokslo, verslo, politikos bei žiniasklaidos srityje, „Valstybės“ redakcijos nuomone, buvo reikšmingiausia šaliai. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliko reprezentatyvią apklausą, kurios metu buvo apklausta per tūkstantis vyresnių nei 18 m. Lietuvos miestų ir miestelių gyventojų. Jų buvo prašoma iš 17 pasiūlytų kandidatų išrinkti 3, kurie, jų nuomone, Lietuvai nusipelnė daugiausiai.

Apklausos rezultatai parodė tai, kad „Metų žmogaus 2013“ dalyviai nusprendė, jog šio titulo labiausiai verta Rūta Meilutytė! Už ją balsavo net 75,5 proc. apklaustųjų.

Rūta Meilutytė – Lietuvos plaukikė, daugkartinė šalies moterų plaukimo rekordininkė, Europos rekordininkė, pasaulio rekordininkė, olimpinė, Europos ir pasaulio čempionė.

Jauniausia pasaulio ir olimpinė čempionė Lietuvos sporto istorijoje, pirmoji nepriklausomos Lietuvos plaukikė, iškovojusi olimpinį medalį – tai tik keletas brandžių titulų jaunajai šalies sportininkei. Vos penkiolikos sulaukusi daugkartinė šalies moterų plaukimo rekordininkė, pasaulio čempionė bei Europos rekordininkė įspūdingu aukso medalio laimėjimu 2012 m. Londono vasaros olimpinėse žaidynėse nustebino visą pasaulį ir įrašė Lietuvos vardą į plaukimo sporto elito metraščius. Skaityti plačiau…

II-oji vieta „Metų žmogaus 2013“ rinkimuose, apklaustųjų nuomone, priklauso LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei. Už šalies vadovę balsavo 37,7 proc. apklausos dalyvių.

III-ojoje vietoje liko krepšininkas Jonas Valančiūnas (25,4 proc. balsų).

IV-oji vieta atiteko „Dešimt+“ Sportininkų kategorijoje pristatomam Lietuvos krepšininkui ir krepšinio treneriui Jonui Kazlauskui (23,0 proc. balsų).

Jonas Kazlauskas – vienas pagrindinių pastarojo dvidešimtmečio Lietuvos krepšinio puoselėtojų. Buvęs Vilniaus „Statybos“ krepšininkas treniravo Lietuvos nacionalinę vyrų krepšinio rinktinę, Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio komandas. Tarptautinio lygio krepšinio treneris kartu su treniruojamais krepšininkais pelnė gausybę Europos ir pasaulio krepšinio pirmenybių apdovanojimų. Skaityti plačiau...

Pirmąjį „Metų žmogaus 2013“ laureatų penketuką užbaigė „Dešimt+“ Menininkų kategorijoje pristatoma Lietuvos ir Didžiosios Britanijos teatro režisierė, „bohemiečių“ kūrybinio susivienijimo vadovė, aktyvi kultūros veikėja, Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo ambasadorė Dalia Ibelhauptaitė. Jai atiteko V-oji vieta (16,3 proc. balsų).

Būdama penkiolikos metų dar mokykloje 1983 m. režisavo pirmuosius savo darbus, o nuo 1985 m. jau buvo režisieriaus asistentė Jaunimo teatre. 1990 m. baigė A. Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje, M. Zacharovo mokinė. Dabar Dalia – viena garsiausių Lietuvos operos ir teatro režisierių. Tarp Vilniaus, Londono ir Los Andželo migruojanti D. Ibelhauptaitė jau įrodė pasauliui ir savo talentą, ir fanatišką darbštumą. Britų spauda ją vadina vunderkinde, lietuviai – vaizduotės meistre. Skaityti plačiau...

Nuoširdžiai sveikiname visus „Metų žmogaus 2013“ rinkimų laureatus bei linkime sėkmės ir toliau garsinant Lietuvą didžiais darbais!

Palaikymo balsų lyderiai kovo mėnesį

Tue, 01 Apr 2014 12:37:00 +0300

Ačiū, kad ir kovą praleidote drauge su Lietuvą ir lietuvius mums ir visam pasauliui pristatyti siekiančiu medijų projektu „Yra šalis“ bei buvote tokie aktyvūs! Ir toliau dalyvaukite projekte, siūlykite savo kandidatus, kuriais, jūsų manymu, vertėtų papildyti projekto kategorijas, balsuokite, vertinkite ir komentuokite. Lietuvius ir Lietuvą reprezentuojančią svetainę kurkime drauge!

Šiandien jums pristatome daugiausiai jūsų palaikymo balsų per pirmąjį pavasario mėnesį sulaukusių asmenybių vienuoliktuką. Ateityje supažindinsime su šiomis autoritetingomis asmenybėmis iš arčiau – parengsime apie jas po trumpą vaizdo reportažą! O kol kas kviečiame žiūrėti jau parengtus projekto vaizdo reportažus apie daugiausiai jūsų palaikymo ankstesniais mėnesiais sulaukusius asmenis. Tai:

Dvasininkai

Kun. Arnoldas Valkauskas

(žiūrėti reportažą)

Gydytojai	Gražina Bogdanskienė	(žiūrėti reportažą)
Gydytojai	Med. m. dr. Bronius Špakauskas	(žiūrėti reportažą)
Inžinieriai	Prof. habil. dr. Rimantas Mykolas Kanapėnas	(žiūrėti reportažą)
Menininkai	Rolandas Kazlas	(žiūrėti reportažą)
Mokslininkai	Prof. dr. Ričardas Kazlauskas	(žiūrėti reportažą)
Mokslininkai	Akad. prof. habil. dr. Vaidutis Kučinskas	(žiūrėti reportažą)
Mokytojai	Vilius Mincevičius	(žiūrėti reportažą)
Verslininkai	Darius Mockus	(žiūrėti reportažą)
Verslininkai	Broliai Vizbarai	(žiūrėti reportažą)
Visuomenės veikėjai	Vesta Auškalnienė	(žiūrėti reportažą)
Žurnalistai	Algimantas Čekuolis	(žiūrėti reportažą)
Žurnalistai	Aurimas Perednis	(žiūrėti reportažą)
Pareigūnai	Albinas Šileika	(žiūrėti reportažą)
Pareigūnai	Plk. Eugenijus Vosylius	(žiūrėti reportažą)
Tylūs kariai	Vytautas Andziulis	(žiūrėti reportažą)

* paryškintu šriftu išskirti naujausi projekto vaizdo reportažai

O KOVO mėnesį daugiausiai jūsų palaikymo balsų sulaukė šie asmenys:

Dvasininkai – Kunigas Hermanas Jonas Šulcas SDB

Kunigas, vienuolis salezietis (SDB), nepailstantis katalikų misionierius Afrikoje.

(skaityti plačiau)

Gydytojai – Prof. habil. dr. Zita Aušrelė Kučinskienė

VU Medicinos fakulteto Fiziologijos, biochemijos, mikrobiologijos ir laboratorinės medicinos katedros vedėja, VUL Santariškių klinikų Laboratorinės medicinos centro direktorė, profesorė, habilituota daktarė.

Jos iniciatyva VUL Santariškių klinikose įsteigtas Laboratorinės medicinos centras, kuriame įdiegti kokybiniai ir kiekybiniai molekuliniai virusų tyrimai, būtini ligoniams po audinių ir organų transplantacijų. 2008 m. įgyvendintas pirmasis Lietuvoje procesų gerinimo projektas, apimantis automatinį preanalizinį mėginių paruošimą, informacijos srautų automatizavimą ir integruotas analizines sistemas.

(skaityti plačiau)

Inžinieriai – Akad. prof. habil. dr. Algis Petras Piskarskas

Lietuvos fizikas, profesorius emeritas, habilituotas gamtos mokslų daktaras, LMA tikrasis narys.

Dar 1960 m. sėkmingai kūrė pirmuosius labai trumpų impulsų lazerius. Pelnytai tituluojamas lazerių mokslo pradininku Lietuvoje, jis išplėtojo mūsų šalies lazerių mokslą ir pramonę iki pasaulinio lygio. Šiandien profesoriaus parengtų ir vadovaujamų Lietuvos lazerių specialistų sukurti lazeriai yra plačiai pripažinti ir pardavinėjami visose ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Kai kurie iš jų yra tapę lygių neturinčiais pasauliniais „bestseleriais“, be kurių savo kasdienio darbo jau neįsivaizduoja fizikos, biochemijos, medicinos ir kitų sričių mokslininkai. 2012 m. Nobelio fizikos premijos laureatai Serge Haroche ir David Wineland savo darbuose naudojo būtent lietuvių sukurtą lazerį.

(skaityti plačiau)

Menininkai – Rimas Tuminas

Teatro režisierius ir pedagogas. Nuo 2007 m. – Valstybinio akademinio J. Vachtangovo teatro (Maskva) meno vadovas.

Vienas ryškiausių Lietuvos teatro menininkų, pelnęs tarptautinį pripažinimą. 1990 m. įkūrė Vilniaus mažąjį teatrą (nuo 1997 m. – Valstybinis Vilniaus mažasis teatras), buvo jo meno vadovas. 1994–1998 m. vadovavo Lietuvos valstybiniam akademiniam dramos teatrui, 1998–1999 m. buvo Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinis direktorius. Pastatė virš 50 spektaklių. Jo darbai rodomi įvairiose pasaulio teatrų scenose, daugelis spektaklių pelnė įvairių prizų tarptautiniuose teatrų festivaliuose. Režisierius vadinamas geriausiu A. Čechovo interpretuotoju.

(skaityti plačiau)

Mokslininkai – Prof. dr. Edita Sužiedėlienė

Lietuvos biochemikė, profesorė, gamtos mokslų daktarė, Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Biochemijos ir molekulinės biologijos katedros vedėja, vyriausioji mokslo darbuotoja.

Profesorė Edita Sužiedėlienė atlieka mokslinius bakterijų atsparumo antibiotikams molekulinių mechanizmų tyrimus, publikuoja jų rezultatus prestižiniuose mokslo žurnaluose. Vadovauja studentų baigiamiesiems darbams, doktorantūros moksliniams projektams.

(skaityti plačiau)

Mokytojai – Aušra Gardžiulienė

Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos kūno kultūros mokytoja metodininkė.

Buvusi karinės-taikomosios daugiakovės Lietuvos rinktinės narė, dirbusi plaukimo trenere, laikinam darbui (tada jai taip atrodė) įsidarbinusi Klaipėdos kurčiųjų mokykloje, pamilo klausos negalę turinčius vaikus ir baigusi surdopedagogikos studijas atsidavė kurčiųjų sportui. Padeda organizuoti Lietuvos kurčiųjų lengvosios atletikos, kroso čempionatus, kartu su savo mokiniais dalyvauja įvairiose sportinėse varžybos. Jos ugdytiniai yra iškovoję begalę laimėjimų. Moko juos ne tik laimėti, bet ir garbingai pralaimėti.

(skaityti plačiau)

Sportininkai – Jonas Kazlauskas

Lietuvos krepšininkas, krepšinio treneris.

Vienas pagrindinių pastarojo dvidešimtmečio Lietuvos krepšinio puoselėtojų. Buvęs Vilniaus „Statybos“ krepšininkas treniravo Lietuvos nacionalinę vyrų krepšinio rinktinę, Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio komandas. Tarptautinio lygio krepšinio treneris kartu su treniruojamais krepšininkais pelnė gausybę Europos ir pasaulio krepšinio pirmenybių apdovanojimų.

(skaityti plačiau)

Verslininkai – Arvydas Avulis

Lietuvos verslininkas, statybų bendrovės „Hanner“ įkūrėjas ir vadovas.

Verslininkas, Lietuvoje plėtojantis statybos ir kitus investicinius nekilnojamojo turto projektus. Jo vadovaujamos bendrovės pastatyti statiniai daug prisidėjo formuojant Vilniaus, kaip modernaus miesto, įvaizdį.

(skaityti plačiau)

Visuomenės veikėjai – Karolis Sargūnas

Viešosios įstaigos „Mes darom“ direktorius.

Jo iniciuotos ir sėkmingai gyvuojančios aplinkos švarinimo akcijos „Darom“ tikslas – paskatinti visuomenę bei kiekvieną asmeniškai būti atsakingu už savo aplinką, ne stebėti visuomeninius procesus, o aktyviai dalyvauti jų keitime, prisidedant prie gražesnės Lietuvos kūrimo.

(skaityti plačiau)

Žurnalistai – Rimvydas Valatka

Lietuvių žurnalistas, publicistas, Nepriklausomybės akto signataras.

WIN/Gallup International asociacija inicijavo pasaulinį projektą „Global Voice of the Media“, kurio tikslas – sudaryti pasaulinį žurnalistų panelį bei vykdyti įtakingiausių pasaulio žurnalistų nuomonės apklausas globaliais klausimais. Pagal WIN/Gallup International asociacijos metodiką daugiau nei keturiasdešimtyje projekte dalyvavusių šalių buvo atrinktos ekspertų grupės, kurias sudarė virš 60 savo sričių specialistų, įmonių vadovų, politikų. Ekspertų grupė į šį įtakingiausių žurnalistų dešimtuką Rimvydą Valatką išrinko pirmu numeriu.

(skaityti plačiau)

Pareigūnai – Dm. gen. ltn. Valdas Tutkus

Buvęs Lietuvos Respublikos kariuomenės vadas, dimisijos generolas leitenantas.

Vadovavo Lietuvos Respublikos kariuomenei 2004–2009 metų laikotarpiu, kuomet ji žengė pirmuosius tarptautinės kolektyvinės gynybos NATO aljanse žingsnius. Jo vadovavimo metu LR kariuomenė pelnė NATO sąjungininkių pripažinimą ir įsitraukė į svarbias tarptautines misijas ir operacijas.

(skaityti plačiau)

Rugpjūčio 01

Mon, 01 Aug 2016 00:00:00 +0300

Šiandien gimtadienius švenčia

Vilniaus universiteto Ausų, nosies, gerklės ir akių klinikos įkūrėjas, gydytojas otorinolaringologas, docentas Romas Kašinskas,

krepšinio treneris Jonas Kazlauskas,

„Ambersail“ klubo įkūrėjas, Tūkstantmečio odisėjos sumanytojas Raimundas Daubaras

bei Queen’s universiteto Kanadoje chemijos profesorius Viktoras Algirdas Sniečkus.

Sveikiname!

Rugpjūčio 1-ąją taip pat gimę:

geografas, hidrologas, akademikas Kęstutis Kilkus,
dailės istorikė, kritikė Rasutė Andriušytė-Žukienė,
dailininkė tekstilininkė Eglė Bogdanienė,
vyskupas Arūnas Poniškaitis,
kino ir teatro aktorius, nacionalinio dramos teatro direktorius Martynas Budraitis,
ekonomistas Raimondas Kuodis.

Lietuvos krepšininkai – Europos vicečempionai!

Mon, 23 Sep 2013 12:08:00 +0300

Rugsėjo 4–22 dienomis daugelio pasaulio lietuvių žvilgsniai nevalingai krypo Slovėnijos link. Šiomis dienomis jos sostinėje Liublianoje vyko kas du metus rengiamas Europos vyrų krepšinio čempionatas. Viso čempionato metu atkakliai besikovusi su stipriausiomis senojo žemyno ekipomis Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pasiekė čempionato finalą. Įnirtingoje finalinėje kovoje lietuviai rezultatu 80:66 nusileido nacionalinei Prancūzijos rinktinei ir iškovojo Lietuvai sidabro medalius! Nuoširdžiai dėkojame visai Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei už šį pasiekimą!

Tai ne pirmasis toks aukštas Lietuvos krepšininkų pasiekimas. Europos čempionate Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė šiemet dalyvavo jau dešimtąjį kartą. Tris sykius Lietuva yra tapusi ir pajėgiausia Europos komanda. Aukso medalį mūsiškiai iškovojo 1937 m. Rygoje, 1939 m. Kaune bei 2003 m. Švedijoje. 1995 m. Europos čempionate Atėnuose lietuviai pelnė sidabrą.

Lietuvos rinktinė nuo valstybės atkūrimo dalyvavo ir visose septyniose vasaros olimpinėse žaidynėse. 1992, 1996 bei 2000 metais Lietuva iškovojo olimpinę bronzą, 2004 ir 2008 užėmė ketvirtą vietą.

2013 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė

Vyr. treneris — Jonas KAZLAUSKAS

Treneriai — Gintaras KRAPIKAS , Darius MASKOLIŪNAS , Benas MATKEVIČIUS (treneris-skautas), Sigitas KAVALIAUSKAS  (fizinio rengimo treneris).

Krepšininkas	G.m.	Ūgis, cm	2012—2013 m. atstovautas klubas
Mantas KALNIETIS	1986	195	Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ (Rusija)
Tomas DELININKAITIS	1982	190	Čerkasų „Mavpy“ (Ukraina)
Renaldas SEIBUTIS	1985	195	Vilniaus „Lietuvos rytas“
Martynas POCIUS	1986	196	Madrido „Real“ (Ispanija)
Jonas MAČIULIS	1985	198	Atėnų „Panathinaikos“ (Graikija)
Mindaugas KUZMINSKAS	1989	205	Kauno „Žalgiris“
Linas KLEIZA	1985	203	Toronto „Raptors“ (Kanada)
Kšištofas LAVRINOVIČIUS	1979	210	Kauno „Žalgiris“
Darjušas LAVRINOVIČIUS	1979	212	Kauno „Žalgiris“
Donatas MOTIEJŪNAS	1990	213	Hjustono „Rockets“ (JAV)
Jonas VALANČIŪNAS	1992	211	Toronto „Raptors“ (Kanada)
Robertas JAVTOKAS	1980	211	Kauno „Žalgiris“

Rinktinės gydytojai — Rimtautas GUDAS,  Vytenis TRUMPICKAS , masažuotojai — Aidas BUZELIS, Aleksejus PELETSKIS , techninis vadybininkas — Juozas PETKEVIČIUS , atstovas spaudai — Linas KUNIGĖLIS , administratorius — Žydrūnas VILENČIKAS.

Dalis šių metų Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės atstovų ir kitų Lietuvos krepšiniui nusipelniusių asmenybių yra pristatoma ir mūsų projekto „Dešimt+“ galerijose, tad kviečiame komentarais, palaikymo balsais ir naujų kandidatų siūlymu prie sveikinimų rinktinei prisidėti ir jus:

Jonas Kazlauskas

Lietuvos krepšininkas, krepšinio treneris.

Linas Kleiza

Vienas garsiausių Lietuvos krepšininkų, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės lyderis.

Vienas pajėgiausių šalies krepšininkų, ne sykį pelnęs rezultatyviausio varžybų žaidėjo, geriausio turnyro krepšininko, rezultatyviausio Eurolygos reguliariojo sezono žaidėjo titulus, pasiekęs Lietuvos krepšininkų rezultatyvumo NBA čempionatuose rekordą. Lino Kleizos labdaros ir paramos fondo steigėjas. Daugiau apie Liną Kleizą skaitykite jį pristatančioje Sportininkų kategorijos skiltyje (spausti čia).

Prof. dr. Rimtautas Gudas

Lietuvos nacionalinės vyrų krepšinio rinktinės gydytojas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Ortopedijos-traumatologijos klinikos gydytojas ortopedas-traumatologas, Sporto traumų ir artroskopijos sektoriaus vadovas, LSMU Sporto instituto vadovas.

Pirmasis Lietuvoje įdiegė daugelį minimaliai invazinių operacinių metodikų ir šiuo metu su savo komanda sėkmingai atlieka sąnarių artroskopines rekonstrukcines operacijas, padedančias išvengti protezavimo. Kartu su sporto medikais ir kineziterapeutais diagnozuoja ir gydo sportines traumas. Rūpinasi mūsų krepšinio rinktinės sportininkų sveikata. Daugiau apie prof. Rimtautą Gudą skaitykite jį pristatančioje Gydytojų kategorijos skiltyje (spausti čia).

Linas Kunigėlis

Lietuvos sporto komentatorius, žurnalistas.

Lietuvos krepšinio mėgėjai jau seniai puikiai pažįsta Lino Kunigėlio balsą – nuo 1993 metų šis sporto žurnalistas komentuoja per televiziją transliuojamas krepšinio varžybas. L. Kunigėlis taip pat yra dirbęs Lietuvos krepšinio lygoje, keliuose spaudos leidiniuose, nuo 2008 metų Lietuvos televizijoje veda sporto aktualijų laidą „Trys milijonai“, vadovavo 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionato organizacinio komiteto žiniasklaidos ir komunikacijos grupei. Daugiau apie Liną Kunigėlį skaitykite jį pristatančioje Žurnalistų kategorijos skiltyje (spausti čia).

Vladas Garastas

Lietuvos krepšinio treneris, buvęs Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas.

Europos ir pasaulio krepšinio čempionatų bei olimpinių žaidynių prizininkas krepšinio treneris – tikras Lietuvos krepšinio autoritetas. Jo vadovaujami šalies krepšininkai daugybę kartų tapo Europos ir pasaulio krepšinio pirmenybių čempionais bei prizininkais, iškovojo bronzos medalius Barselonos ir Atlantos vasaros olimpinėse žaidynėse. Daugiau apie Vladą Garastą skaitykite jį pristatančioje Sportininkų kategorijos skiltyje (spausti čia).

Arvydas Sabonis

Lietuvos krepšininkas, Europos, olimpinis ir pasaulio krepšinio čempionas, Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas.

Lietuvos krepšinio legenda, krepšininkas užsienietis, padaręs didžiausią įtaką prestižiškiausiai pasaulio krepšinio asociacijai – NBA. Šio Europos, pasaulio ir olimpinio čempiono, šešiskart išrinkto geriausiu Europos krepšininku ir šešiskart geriausiu Lietuvos metų sportininku vardas puikuojasi Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) ir NBA Šlovės galerijose. Daugiau apie Arvydą Sabonį skaitykite jį pristatančioje Sportininkų kategorijos skiltyje (spausti čia).

Valdemaras Chomičius

Lietuvos krepšininkas, Europos, pasaulio ir olimpinis čempionas, krepšinio treneris.

Legendinis Lietuvos krepšininkas ir krepšinio treneris, vienas labiausiai patyrusių krepšinio strategų mūsų šalyje. 1988 m. Seulo olimpinis čempionas daugiau nei dešimtmetį treniruoja pajėgiausias Rusijos krepšinio komandas, nuolat talkina Lietuvos nacionalinės vyrų krepšinio rinktinės treneriams ruošiant rinktinės krepšininkus svarbiausiems Europos ir pasaulio krepšinio čempionatams. Daugiau apie Valdemarą Chomičių skaitykite jį pristatančioje Sportininkų kategorijos skiltyje (spausti čia).

Rimas Kurtinaitis

Lietuvos krepšininkas ir krepšinio treneris, Europos ir olimpinis čempionas, pasaulio vicečempionas.

Profesionalaus krepšininko karjerą pradėjęs legendinėje Maskvos „CSKA” komandoje, Europos ir olimpinis čempionas, pasaulio vicečempionas – vienas profesionaliausių visų laikų Lietuvos krepšininkų. Baigęs karjerą sportininkas sukauptomis žiniomis ir patirtimi aktyviai dalijasi treniruodamas įvairių šalių krepšinio komandas. Daugiau apie Rimą Kurtinaitį skaitykite jį pristatančioje Sportininkų kategorijos skiltyje (spausti čia).

Šarūnas Marčiulionis

Lietuvos krepšininkas, olimpinis čempionas, Lietuvos krepšinio lygos įkūrėjas.

Vienas geriausių visų laikų Lietuvos krepšininkų ir vienas iš pirmųjų europiečių, pradėjusių žaisti NBA. Keturiskart geriausiu Lietuvos metų sportininku pripažintas olimpinis čempionas ne tik pats pasiekė puikių rezultatų krepšinyje, bet ir įkūrė pirmąją Lietuvoje privačią krepšinio mokyklą, parengusią pespektyvių jaunų krepšininkų kartą. Daugiau apie Šarūną Marčiulionį skaitykite jį pristatančioje Sportininkų kategorijos skiltyje (spausti čia).

Įvykis birželio 16

Thu, 16 Jun 2016 00:00:00 +0300

Birželio 16-ąją:

1940 m. – į Lietuvą atvykęs Sovietų Sąjungos užsienio reikalų komisaro pavaduotojas Vladimiras Dekanozovas pradėjo krašto sovietizaciją.

Justas Paleckis ir Vladimiras Dekanozovas. Maskva, 1940-ųjų rugpjūtis

2002 m. – į Lietuvą su dviejų dienų valstybiniu vizitu buvo atvykęs Kinijos valstybės ir partijos vadovas Dziang Dzeminas.

2004 m. - Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos paskelbtame pasaulio sportininkų reitinge disko metikų lyderiu pripažintas olimpinis bei pasaulio čempionas Virgilijus Alekna.

Vasario 13

Tue, 13 Feb 2018 00:00:00 +0200

Šiandien gimtadienį švenčia dukart vasaros olimpinių žaidynių čempionas disko metikas Virgilijus Alekna.

Sveikiname!

Vasario 13-ąją taip pat gimę:

istorikas Adolfas Šapoka (m. 1961 m.),
tapytojas Giedrius Kazimierėnas,
teatro ir televizijos aktorė Kristina Kazlauskaitė,
choro dirigentas ir pedagogas Rolandas Daugėla.

DAUGIAUSIAI BALSŲ GEGUŽĖS MĖN. SULAUKUSIOS ASMENYBĖS

Thu, 30 May 2013 22:19:00 +0300

Dėmesio! Skelbiame daugiausiai Jūsų simpatijų per gegužės mėnesį sulaukusių asmenybių sąrašą. Vaizdo reportažus apie šiuos žmones jau netrukus rasite mūsų svetainėje. Projektą "DEŠIMT +" tęsiame, kviečiame ir toliau aktyviai balsuoti, siūlyti naujus kandidatus, diskutuoti.

Dvasininkai – Kunigas Ričardas Doveika

Kunigas, vilniečių mėgstamas pamokslininkas.

Skaityti kunigo Ričardo Doveikos pristatymą.

Gydytojai – Gražina Bogdanskienė

Gydytoja akušerė ginekologė, privataus vaisingumo centro vadovė.

Inžinieriai – Prof. dr. Marija Burinskienė

Lietuvos statybos inžinierė, miestų planavimo specialistė, profesorė, technologijos mokslų daktarė, VGTU Miestų statybos katedros vedėja, Teritorijų planavimo mokslo instituto direktorė.

Skaityti inžinierės prof. dr. Marijos Burinskienės pristatymą.

Menininkai – Andrius Mamontovas

Dainų autorius ir atlikėjas, aktorius, prodiuseris.

Skaityti menininko Andriaus Mamontovo pristatymą.

Mokslininkai – Prof. dr. Birutė Galdikas

Lietuvių kilmės pasaulinio garso antropologė, gamtosaugininkė, primatologė, žymiausia orangutangų tyrinėtoja pasaulyje, fizinės antropologijos mokslų daktarė, biologijos mokslų daktarė, profesorė, Tarptautinio orangutangų globos fondo įkūrėja ir prezidentė.

Skaityti mokslininkės prof. dr. Birutės Galdikas pristatymą.

Mokytojai – Leonidas Abaris

Vilniaus Jėzuitų gimnazijos muzikos mokytojas, jaunimo mišraus choro „Krantas“ vadovas, giesmių, mišių, dainų autorius.

Skaityti mokytojo Leonido Abario pristatymą.

Sportininkai – Virgilijus Alekna

Lietuvos lengvaatletis, disko metikas, dukart vasaros olimpinių žaidynių čempionas ir rekordininkas, dukart pasaulio čempionas, Europos čempionas, nacionalinis čempionas ir rekordininkas.

Skaityti sportininko Virgilijaus Aleknos pristatymą.

Verslininkas – Saulius Karosas

Lietuvių verslininkas ir filantropas.

Skaityti verslininko Sauliaus Karoso pristatymą.

Visuomenės veikėjai – Kostas Rimantas Šukevičius

Fotomenininkas, visuomenės veikėjas.

Skaityti visuomenės veikėjo Kosto Rimanto Šukevičiaus pristatymą.

Žurnalistai – Algimantas Čekuolis

Lietuvos žurnalistas, rašytojas, keliautojas.

Skaityti žurnalisto Algimanto Čekuolio pristatymą.

Pareigūnai – Plk. Eugenijus Vosylius

Lietuvos karo akademijos viršininkas, pulkininkas.

Įvykis rugpjūčio 12

Fri, 12 Aug 2016 00:00:00 +0300

Rugpjūčio 12-ąją:

1547 m. – - Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje prasidėjo vadinamoji valakų reforma, trukusi 20 metų. Šie pakitimai įtakojo, kad derlius ir pajamos iš žemės ūkio Lietuvoje smarkiai išaugo. Valakų reformos sukurta žemėvaldos sistema Lietuvos galutinai panaikinta tik 1922 m. priėmus Žemės reformos įstatymą. Net ir po prievartinės kolektyvizacijos (1948–1950 m.) Valakų reformai būdingi gatviniai kaimai išliko, jų galime pamatyti dar ir dabartinėje Lietuvoje.

1569 m. – paskelbta Liublino unija, kuria Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė susijungė su Lenkija.

1869 m. Jano Mateikos nutapytas paveikslas „Liublino unija“

1905 m. – Vilniuje įvyko Lietuvos mokytojų sąjungos steigiamasis suvažiavimas. Į suvažiavimą susirinko ir iki tol nelegaliai mokytojavimo praktika užsiėmę mokytojai – daraktoriai – jau galėję dienos šviesoje mokyti vaikus lietuvių kalbos ir rašybos.

2006 m. – disko metikas Virgilijus Alekna, Europos lengvosios atletikos čempionate numetęs diską 68,67 m, tapo pirmuoju lietuviu Europos čempionu po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Pagal įvairius pasiekimus, apdovanojimus ir reitingus šis sportininkas yra bene geriausias disko metikas pasaulio istorijoje.

Įvykis rugpjūčio 26

Fri, 26 Aug 2016 00:00:00 +0300

Rugpjūčio 26-ąją:

1991 m. – visos Lietuvos teritorijoje esančios sovietinės muitinės perduotos Lietuvos Respublikai. Lietuvos muitinės pradėjo išduoti lietuviškas vizas. Nuo 1990 m. spalio, kai ėmė veikti savarankiška Lietuvos muitinė, iki pat 1991 m. rugpjūčio mūsų pasienyje vyko nuolatinis karas. Sovietinės saugumo struktūros įvairiais būdais stengėsi paralyžuoti nepriklausomos valstybės pasienio organizaciją – buvo užpuldinėjami postai, deginami pastatai, bauginami ir net žudomi pasieniečiai. Tuo metu pasieniečio tarnyba buvo viena pavojingiausių.

2003 m. – pasaulio lengvosios atletikos čempionate Paryžiuje olimpinis disko metimo čempionas Virgilijus Alekna tapo pasaulio čempionu. Iki tol jis du kartus buvo pasaulio vicečempionas - 1997 ir 2001 metais. Ilgai siektas pasaulio čempiono titulas neabejotinai prisidėjo prie to, jog praėjus porai metų disko metikas pripažintas geriausiu 2005 metų lengvaatlečiu. Nuo 1993 m. Europos lengvosios atletikos federacijos teikiamas apdovanojimas pirmą ir kol kas paskutinį kartą atiteko šios sporto šakos atstovui.

V. Alekna pasaulio lengvosios atletikos čempionate Paryžiuje, 2003 m.

Olimpiniai tautos pasiekimai

Mon, 05 Aug 2013 07:30:00 +0300

Olimpinės žaidynės arba kitaip Olimpiada – tai tarptautinės daugelio sporto šakų varžybos, vykstančios kas ketverius metus. Olimpinių žaidynių idėja kilo dar Antikinėje Graikijoje. Pradėjus po pasaulį plisti krikščionybės idėjoms, žaidynės buvo uždraustos, tačiau XIX a. pabaigoje (1896 m.) jos buvo atgaivintos.

Lietuva pirmą kartą olimpiadoje dalyvavo 1924 m. Paryžiuje. Vėliau dalyvavo dar dvejose – Amsterdamo ir Sankt Morice olimpinėse žaidynėse, o besiruošiant Helsinkio olimpiadai 1940 m. prasidėjo Antrasis pasaulinis karas ir olimpinės žaidynės buvo atšauktos. Rusijos aneksijos ir okupacijos metais Lietuvos (kaip atskiros savarankiškos valstybės) dalyvavimas žaidynėse buvo sustabdytas. Olimpinėse žaidynėse lietuviai sportininkai tegalėjo dalyvauti tik kaip sovietinių komandų nariai. Ir tik 1989 m. Vilniuje buvo pasirašyta sutartis tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos Olimpinių komitetų, kuria buvo sukurta Baltijos valstybių olimpinė asociacija. Nuo tos dienos Lietuvos sportininkai vėl pradėjo dalyvauti žaidynėse kaip suvenerios valstybės atstovai.

1992 m. Vykusiose Barselonos olimpinėse žaidynėse disko metikas Romas Ubartas pelnė aukso medalį. Tuomet pirmąkart olimpinėse žaidynėse buvo iškelta nepriklausomos Lietuvos trispalvė ir sugrotas Lietuvos himnas.

Lietuvai kaip nepriklausomai valstybei iki šiol atstovavo 240 sportininkų, atstovaujančių 23 sporto šakas.

Didžiausi lietuvių sportininkų pasiekimai olimpinių žaidynių metu:

Akademinis irklavimas: Kristina Poplavskaja ir Birutė Šakickienė 2000 m. olimpinėse žaidynėse iškovojo bronzą dviviečių valčių irklavime;

Baidarių ir kanojų irklavimas: Vladislavas Česiūnas iškovojo aukso medalį 1972 m. olimpinėse žaidynėse; projekto Sportininkų kategorijoje pristatomas Jevgenijus Šuklinas 2012 m. olimpiadoje užėmė 2-ąją vietą;

Boksas: 1956 m. olimpiadoje Romualdas Murauskas laimėjo bronzos medalį; Danas Pozniakas 1968 m. iškovojo aukso medalį, o Jonas Čepulis sidabro medalį sunkiasvorių kategorijoje; Evaldas Petrauskas 2012 m. olimpiadoje iškovojo bronzos medalį lengvasvorių kategorijoje;

Biatlonas: Algimantas Šalna 1984 m. olimpinių žiemos žaidynių metu iškovojo aukso medalį 4x7,5 km varžybose;

Buriavimas: Gintarė Scheidt vienviečių jachtų buriavimo rungtyje 2008 m. olimpiadoje iškovojo sidabro medalį;

Dviračių sportas: Artūras Kasputis – 1988 m. olimpinių žaidynių čempionas 4 km komandinio persekiojimo lenktynių rungtyje, komandoje taip pat buvo ir dviratininkas Gintautas Umaras, kuris šioje olimpiadoje dar iškovojo auksą individualaus persekiojimo rungtyje; Laima Zilporytė 1988 m. plento lenktynėse iškovojo bronzos medalį; Diana Žiliūtė 2000 m. olimpinėse žaidynėse plento kategorijoje iškovojo bronzos medalį;

Ėjimas: 1956 m. Antanas Mikėnas 20 km ėjimo rungtyje iškovojo aukso medalį;

Futbolas: vienintelį kartą Lietuvos futbolo rinktinė dalyvavo 1924 m. olimpiadoje, deja komandai nepavyko išeiti į kitą etapą ir reitingų lentelėje rinktinė liko 17-21. Rinktinę sudarė: V. Balčiūnas, V. Bartuška, S. Garbačiauskas, H. Gencas, J. Hardingsonas, S. Janušauskas, L. Juozapaitis, E. Mikučiauskas, S. Ramza, S. Sabaliauskas ir J. Žebrauskas; 1988 m. olimpiniais čempionais tapo Arvydas Janonis, Arminas Narbekovas kartu su Tarybų sąjungos rinktine;

Imtynės: Mindaugas Mizgaitis 2008 m. iškovojo bronzos medalį, o Aleksandr Kazakevič 2012 m. olimpiadoje taip pat laimėjo bronzą. Abu sportininkai dalyvavo graikų-romėnų imtynių rungtyje;

Irklavimas: Antanas Bagdonavičius sidabro medalį laimėjo 1960 m. kartu su porininku Zigmu Jukna, 1968 m. užėmė trečiąją vietą vienvietėje valtyje; Juozas Jagelavičius taip pat 1968 m. tapo bronzos medalio laimėtoju auštuonvietės valties irklavime. Kartu dar irklavo lietuviai Zigmas Jukna, Vytautas Briedis, Jonas Motiejūnas; 1972 m. Vladas Česiūnas užėmė 1-ąją vietą 1000 m rungtyje ir iškovojo aukso medalį; 1980 m. Jonas Narmontas aštuonvietės valties irklavimo rungtyje iškovojo bronzą;

Krepšinis: 1952 m. sidabro medalį iškovojo Stepas Butautas, Justinas Jagunavičius, Kazys Petkevičius, Algirdas Lauritėnas; 1956 m. sidabrą laimėjo K. Petkevičius; Modestas Paulauskas 1968 m. iškovojo bronzos, o 1972 m. – sidabro medal,į priklausydamas Tarybų sąjungos rinktinei; 1980 m. olimpinį auksą iškovojo Vida Beselienė, bronzą Sergėjus Jovaiša; 1976 m. ir 1980 m. aukso medalius iškovojo krepšininkė Angelė Rupšienė; 1988 m. olimpiadoje auksą Tarybų sąjungos rinktinei iškovojo V. Chomičius, R. Kurtinaitis, Š. Marčiulionis, A. Sabonis; 1992 m. olimpiadoje bronzą iškovojo R. Brazdauskis, D. Dimavičius, A. Pazdrazdis, A. Visockas, A. Karnišovas, G. Krapikas, S. Jovaiša, V. Chomičius, R. Kurtinaitis, Š. Marčiulionis, A. Sabonis, D. Lukminas, G. Einikis; 1996 m. olimpiadoje taip pat bronzą laimėjo G. Einikis, T. Pačėsas, A. Karnišovas, R. Vaišvila, S. Štombergas, E. Žukauskas, M. Žukauskas, R. Kurtinaitis, Š. Marčiulionis, A. Sabonis; 2000 m. olimpiadoje bronzos laimėtojai – G. Einikis, D. Adomaitis, A. Giedraitis, K. Marčiulionis, T. Masiulis, D. Maskoliūnas, D. Songaila, R. Šiškauskas, Š. Jasikevičius, M. Timinskas, S. Štombergas, E. Žukauskas;

Lengvoji atletika: Birutė Kalėdienė 1960 m. bronzos medalio laimėtoja; Nijolė Sabaitė 1972 m. iškovojo sidabro medalį; Remigijus Valiulis bėgdamas estafetę 4x400 1980 m. olimpiadoje laimėjo aukso medalį; Laimutė Baikauskaitė 1500 m bėgimo rungtyje užėmė 2-ąją vietą ir iškovjo sidabro medalį; disko metikas Romas Ubartas 1988 m. iškovojo sidabro medalį, o 1992 m. – auksą. Tai buvo pirmasis Lietuvos olimpinis aukso medalis po nepriklausomybės atgavimo. Virgilijus Alekna 2000 m. iškovojo aukso medalį disko metimo rungtyje, 2004 m. iškovojo antrąjį aukso medalį, o 2008 m. užėmė 3-ąją vietą; septynkovininkė, dešimtkovininkė Austra Skujytė 2004 m. olimpiadoje iškovojo sidabro medalį;

Plaukimas: Stasys Šaparnis 1968 m. iškovojo sidabro medalį; Arvydas Juozaitis 1976 m. iškovojo bronzos medalį 100 m plaukimo krūtine rungtyje; Lina Kačiušytė 1980 m. iškovojo aukso medalį 200 m krūtine plaukimo rungtyje, taip pat šio tipo rungtyje aukso medalį iškovojo ir plaukikas Robertas Žulpa; 1988 m. Raimundas Mažuolis 4x100 m laisvu stiliumi rungtyje iškovojo sidabro apdovanojimą; vos 15 metų sulaukusi plaukikė Rūta Meilutytė 2012 m. olimpiadoje iškovojo aukso medalį plaukimo krūtine rungtyje;

Rankinis: 1976 ir 1980 m. Aldona Česaitytė-Nenėnienė iškovojo aukso medalius, taip pat, aukso medalį 1980 m. iškovojusios Tarybų sąjungos rinktinės gretose buvo ir S. Mažeikaitė-Strečen; vyrų Tarybų sąjungos rinktinės olimpinis čempionas 1980 m. ir 1988 m. – Valdemaras Novickis;

Slidinėjimas: Vida Vencienė 1988 m. žiemos olimpiadoje iškovojo bronzą 5 km rungtyje ir auksą – 10 km rungtyje;

Šaudymas: Daina Gudzinevičiūtė tranšeto rungtyje iškovojo pirmąją vietą 2000 m. olimpinėse žaidynėse;

Šiuolaikinė penkiakovė: Andrejus Zadneprovskis 2004 m. olimpiadoje individualioje rungtyje laimėjo sidabro medalį, o 2008 m. – bronzos medalį; Edvinas Krungolcas vyrų individualiojoje rungtyje 2008 m. užėmė 2-ąją vietą iškovodamas sidabro medalį; Laura Asadauskaitė moterų individualiojoje rungtyje 2012 m. iškovojo aukso medalį;

Tinklinis: 1968 m. olimpiados aukso laimėtojas – Vasilijus Matuševas tuo metu priklausė Tarybų sąjungos vyrų tinklinio rinktinei;

Tarptautinė lengvosios atletikos federacija pagerbė V. Alekną

Tue, 25 Nov 2014 14:13:00 +0200

Praėjusį savaitgalį Monake buvo surengta Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos organizuojama geriausių 2014 metų pasaulio lengvaatlečių apdovanojimo ceremonija. Joje metų lengvaatlečiais paskelbti Prancūzijos šuolininkas su kartimi Renaud Lavillenie ir Naujosios Zelandijos rutulio stūmikė Valerie Adams. Atskiru apdovanojimu „už įspūdingą sportinę karjerą“ ceremonijos metu federacija pagerbė Lietuvos disko metiką, dukart olimpinį disko metimo čempioną Virgilijų Alekną.

1994 m. prasidėjusi sportininko karjera truko du dešimtmečius. Visą šį laiką disko metikas aukščiausiais pasiekimais pasaulio pirmenybėse garsino gimtosios šalies vardą. Olimpinio čempiono titulą V. Alekna iškovojo 2000-ųjų metų Sidnėjaus bei 2004-ųjų metų Atėnų vasaros olimpinėse žaidynėse, 2003 ir 2005 m. tapo pasaulio čempionu, 2006 m. – Europos čempionu. 2000-aisiais metais nusviedęs diską 73,88 m, jis ne tik pasiekė nacionalinį rekordą, bet ir antrą geriausią rezultatą visoje pasaulinėję disko metimo sporto istorijoje (šis rezultatas iki šiol nusileidžia tik vokiečiui Jurgen Schult, 1986 m. diską nusviedusiam 74,08 m). Po šių metų vasarą vykusio Europos lengvosios atletikos čempionato vienas geriausių visų laikų disko metikų paskelbė baigęs sportininko karjerą.

Plačiau apie Virgilijų Alekną ir jo pasiekimus skaitykite jį pristatančioje „Dešimt+“ Sportininkų kategorijos skiltyje (spausti čia).

Tiems, kas jau spėjo pamiršti (4)

Thu, 02 Oct 2014 11:12:00 +0300

Sovietinių laikų parduotuvės... Tema sukėlė daug diskusijų ir nuomonių, kad Lietuvoje parduotuvių lentynos atrodė daug geriau. Todėl šiandienos nuotraukose – grynai lietuviška sovietinė kasdienybė. Dar kartą – spėjusiems pamiršti, kaip gyveno. Arba niekada to nepatyrusiems.

Anykščiuose kasininkė skaito „Tiesą“ (be abejo, apie tai, kaip sočiai ir laimingai mes gyvenam ir kovojam už taiką visame pasaulyje), 1977 m. (I. Girčio nuotr.)

Gerbiami vilniečiai, už talonus jūs galėsite įsigyti: 1 kg cukraus (sausio mėn.), 2 kg miltų (per 1-ąjį ketvirtį), 1 kg druskos (per 1-ąjį ketvirtį), pusę litro aliejaus (per 1-ąjį ketvirtį), 1 apatinio trikotažo gaminį (per 1-ąjį ketvirtį), 6 pakelius cigarečių per mėnesį, apie galimybę kartą per pusę metų nusipirkti kavos bus pranešta atskirai... (apie 1990 m.)

Šiandien prekyboje – riestainiai! 1972 m. (M. Baranausko nuotr.)

Eilė prie Vilniaus centrinės universalinės parduotuvės. Tikriausiai kažko „padavė“! (Rianovosti nuotr.)

Eilė Vilniaus „Vaikų pasaulyje“ (Rianovosti nuotr.)

Universalinės parduotuvės batų skyrius. „Blato“ neturintis pilietis irgi galėjo kažką nusipirkti, bet tik eilėje prasistumdęs kelias valandas.

„Žalgirio“ parduotuvė Vilniuje ir sovietinis asortimentas, 1982 m. (J. Juknevičiaus nuotr.)

O čia – sovietinio piliečio svajonių pasaulis: valiutinė parduotuvė Vilniaus Pilies g.

„Vilbaroje“ asortimentas visai kitoks, akys raibo nuo etikečių. Bet pirkti ten galėjo tik legaliai įsigiję užsienio valiutos, turintys giminių užsienyje...

O jei valiutos neturi – atsigerk pigios giros! Gedimino pr., Vilnius

Eilinę dieną eilinėje parduotuvėje. Anykščiai, 1973 m. (I. Girčio nuotr.)

Daugiau šia tema:

Tiems, kas jau spėjo pamiršti (1)

Tiems, kas jau spėjo pamiršti (2)

Tiems, kas jau spėjo pamiršti (3)

Tiems, kas jau spėjo pamiršti (2)

Tue, 23 Sep 2014 12:08:00 +0300

Vėl sugrįžkime į mūsų parduotuves 20-30 metų atgal. Šių vaizdų savo akimis nemačiusius jaunus žmones galima užtikrinti – taip, iš tikrųjų šitaip atrodė maisto ir pramoninių prekių parduotuvės visoje Sovietų sąjungoje (Lietuvoje – taip pat). Atsikračiusi imperijos mūsų šalis neįtikėtinai atsigavo ir atsitiesė. O tiems, kuriuos vis dar kankina senų laikų nostalgija, galima priminti, kaip teko stumdytis eilėse dėl kaulų ir sužiedėjusios duonos...

Tipiškas sovietinis prekių asortimentas

Batų parduotuvė

Duonos skyrius. „Rankomis neliesti!“

Mėsos skyrius. Be komentarų

Eilė stovėdavo prie bet kokių prekių

Konditerijos parduotuvė

Rūbų parduotuvėje vyksta prekių aptarimas...

Sovietiniai žaislai

Sporto prekių skyriuje pasirinkimas itin platus...

Kasdienybė – rinktis galima iš vienos prekės. Ir tik už maisto talonus!

Žuvies skyrius

Žingsniuoja laimingasis pirkėjas – jam netgi pavyko gauti tualetinio popieriaus ir nereikės naudoti „Tiesos“ ar kito sovietinio laikraščio...

Daugiau sovietinių laikų vaizdų galite rasti čia:

Tiems, kas jau spėjo pamiršti (1)

Tiems, kas jau spėjo pamiršti (3)

Tiems, kas jau spėjo pamiršti (4)

Tiems, kas jau spėjo pamiršti (3)

Fri, 26 Sep 2014 17:26:00 +0300

Tęsiame gyvenimo Sovietų Sąjungoje temą. Kitas sovietinių laikų bruožas – buka propaganda, kaip turtingai ir laimingai gyvenam, komunistų vedami į šviesų rytojų. Nesvarbu, kad lentynos tuščios. Svarbiausia – užkariauti visą pasaulį! Kad ta ideologija vis dar gyva – deja, vėl matom šiandien...

„Kiekvienu iš mūsų pasirūpins Stalinas Kremliuje“. Kaip pasirūpino lietuviais – puikiai visi žinom, iki šiol pilnas Sibiras mūsiškių kapų...

Naiviems Vakarams mulkinti skirta propagandinė nuotrauka: juk mūsų parduotuvėse maisto kalnai ir kibirai ikrų!

N. Chruščiovo laikų šūkis: „Kukurūzai – gausybės šaltinis“. Neišgelbėjo ir kukurūzai...

„Ačiū mylimam Stalinui už laimingą vaikystę“. Ciniškas 1936 m. plakatas - tuo metu jau pilnu tempu vyko Stalino pradėtas „Didysis valymas“, per kurį suimta 19 milijonų žmonių, 7 milijonai iš jų sušaudyti. Vaikai – irgi.

„Visas pasaulis bus mūsų“, 1935 m. Ką čia bepridėsi, po 80 metų šūkis tas pats

„Geriam vandenį iš gimto Dniepro, gersim iš Pruto, Nemuno ir Bugo! Išvalysim sovietinę žemę nuo fašistinio blogio!“ (Per vieną naktį „sovietine žeme prie Nemuno“ paversta Lietuva tokia išliko dar 40 metų...)

„Gyvent tapo geriau, draugai. Gyvent tapo linksmiau (Stalinas)“

Lietuvoje apie 1940 m. naudotas plakatas: „Eina darbo Lietuva!“ Nesuprantantiems paaiškiname: kenkėjai, kurie išdrįso arti ir akėti Lietuvą – tai ūkininkai.

„Gyvensime pasiturinčiai“. Tai jau tikrai. Viltis – komunistų motina...

„Visi pasaulio rekordai turi būti mūsų!“ Prie šios temos grįšime ateityje.

„Kultūringai aptarnausime kiekvieną lankytoją“ (1948 m.)

„Darbo savaitė trumpėja. Mokesčiai gyventojams naikinami. Ir gyvenimas geras, ir gyvent gera!“ (1961 m.)

„Sovietinis - vadinasi puikus!“

Daugiau šia tema:

Tiems, kas jau spėjo pamiršti (1)

Tiems, kas jau spėjo pamiršti (2)

Tiems, kas jau spėjo pamiršti (4)

Tiems, kas jau spėjo pamiršti (5)

Fri, 03 Oct 2014 11:21:00 +0300

Sovietinių laikų reklama: siūlyta pirkti tai, ko parduotuvėse niekada nerasi. Tikriausiai ji buvo skirta vakariečiams apgaudinėti...

Draugai, mums jau nusibodo tie ikrai kiekvieną dieną...

Majonezas. Per „blatą“ jo galėjai gauti kartą kitą per metus, pvz. Kalėdų stalui

Žirnelių nusipirkti irgi buvo galima tik per pažintis

Šaldytos daržovės. Ar kas kada matė tokią prekę sovietmečiu??

Vaikiški mišinėliai... Jų nebuvo, naujagimių tėvai su buteliukais kasdien lakstydavo pieno į poliklinikas

Atskira tema: sovietiniai automobiliai. Štai tokią „Volgą“ galėjo nusipirkti ne bet kas, o tik valdžios sluoksnio atstovai

Paskyros „Žiguliukams“ nusipirkti buvo dalinamos darbovietėse. Eilėje reikėdavo laukti ne vienerius metus. Arba mokėti įsiteikti valdžiai...

Paskyrą „Moskvičiui“ buvo galima gauti lengviau. Bet mašinos buvo tokios nepatikimos...

Net ir „Zaporožiečių“ laisvai prekyboje nebuvo. Nors automobilis toks, kad kas 50 pravažiuotų kilometrų reikėdavo stoti atvėsinti variklį...

O čia „UAZ'as“. Jo privatiems asmenims iš viso nepardavinėjo

Daugiau šia tema:

Tiems, kas jau spėjo pamiršti (1)

Tiems, kas jau spėjo pamiršti (2)

Tiems, kas jau spėjo pamiršti (3)

Tiems, kas jau spėjo pamiršti (4)

Tiems, kas jau spėjo pamiršti (6)

Sun, 05 Oct 2014 21:39:00 +0300

Sovietinė propaganda. Šiandien - keletas gana keistų jos formų. Nors paklausius dabartinių Kremliaus „trimitininkų“ akivaizdu, kad seni metodai kvailinti liaudį tinka ir XXI amžiuje.

Kiekviena komjaunuolė turi valdyti kulkosvaidį!

Užrašas byloja: „20 milijonų amerikiečių negali per mėnesį nusipirkti daugiau nei vieną litrą pieno. O pas mus sukursime gerovę visiems!“

Vakaruose talentų kelias tamsus, varganas, o socializme talentams visi keliai tokie šviesūs...

Moterie, marš į garvežį!

Geresnių čiulptukų nebuvo ir nebus. Čiulpsi iki senatvės! Gumos trestas.

Nori būt tokiu - treniruokis!

Pasak V Majakovskio, nėra gražesnio rūbo, nei šviežia oda ir raumenų bronza...

Keista mokslo ir technikos draugystė...

Tai štai kokiu būdu armija išvadavo dirbančiuosius... (Beje, plakatas ukrainiečių kalba išleistas 1939 m.)

Raudonosios armijos kariai ir jūreiviai stiprina draugystę...

Būk mano didvyriu!

Daugiau šia tema:

Tiems, kas spėjo pamiršti (1)

Tiems, kas spėjo pamiršti (2)

Tiems, kas spėjo pamiršti (3)

Tiems, kas spėjo pamiršti (4)

Tiems, kas spėjo pamiršti (5)

Tiems, kas jau spėjo pamiršti (6)

Thu, 13 Nov 2014 11:32:00 +0200

Šiandien pakalbėkim apie moters portretą. Tarybinės moters, kuriai prie veido labai pritiko nemoteriški dalykai... Bent jau taip atrodė sovietiniams ideologams. Lyčių lygybė buvo pasiekta visom prasmėm, feminizmas pas mus triumfavo dar prieš 80 metų!

Žavi suvirintoja atokvėpio minutę

Gražiausios moterys buvo už traktoriaus vairo...

... tiesiančios kelius...

... arba kariaujančios.

Į paradus moterys vaikščiojo vienos

Vienos jos ir sportavo

Užtat nenugalimų kliūčių tarybinei moteriai nebuvo

Tiesa, jos aktyviai dalyvavo ir tarybinėje politikoje, valstybės valdyme

O jei kartais per klaidą prireikdavo pasipuošti – tam buvo kosmetikos...

...ir parfumerijos (čia – „Raudona aguona“, dar buvo ir „Nataša“)

Daugiau šia tema:

Tiems, kas jau spėjo pamiršti (4)

Tiems, kas jau spėjo pamiršti (2)

Tiems, kas jau spėjo pamiršti (1)

Tiems, kas jau spėjo pamiršti (10)

Thu, 13 Aug 2015 09:36:00 +0300

Rusija išdidžiai naikina užsienietišką maistą – gera proga prisiminti apie vietinę produkciją. Ką valgėm ir gėrėm prieš 30 metų? Kuo gali didžiuotis Putinas ir jo lipdoma sovietinių nostalgijų sistema?

Avižine koše "Heraklis"?

Grikių koše ar rasalu stiklainyje?

Į popierėlį pakuota arbata, kuri tik vadinosi indiška?

Kava, pagaminta iš miežių ar gilių?

O gal norėtųsi prisiminti sovietinių saldainių skonį ir vaizdą?

Arba sūrio?

Nuostabių cigarečių, į kurias, pasak anekdotų, kimšdavo kapronines kojines?

Limonado, kuriame vos už kelių dienų po pagaminimo imdavo plaukioti neaiškūs tirščiai?

Rusija dar galėtų atsisakyti importinių prekių ir grįžti prie savos gamybos avalynės...

... dantų šveitimo miltelių...

...ar, pavyzdžiui, automobilių. Juk geresnių taip ir neišmoko gaminti...

Daugiau šia tema:

Tiems, kas jau spėjo pamiršti (1)

Tiems, kas jau spėjo pamiršti (2)

Tiems, kas jau spėjo pamiršti (4)

RSS naujienos

Apie mus

„Dešimt+“ pristatomoms asmenybėms – valstybiniai apdovanojimai

Paskelbti „Metų Žmogaus 2013“ rinkimų laureatai

Palaikymo balsų lyderiai kovo mėnesį

Prof. dr. Ričardas Kazlauskas

Broliai Vizbarai

Tylūs kariai

Vytautas Andziulis

Rugpjūčio 01

Lietuvos krepšininkai – Europos vicečempionai!

Įvykis birželio 16

Vasario 13

DAUGIAUSIAI BALSŲ GEGUŽĖS MĖN. SULAUKUSIOS ASMENYBĖS

Įvykis rugpjūčio 12

Įvykis rugpjūčio 26

Olimpiniai tautos pasiekimai

Tarptautinė lengvosios atletikos federacija pagerbė V. Alekną

Tiems, kas jau spėjo pamiršti (4)

Tiems, kas jau spėjo pamiršti (2)

Tiems, kas jau spėjo pamiršti (3)

Tiems, kas jau spėjo pamiršti (5)

Tiems, kas jau spėjo pamiršti (6)

Tiems, kas jau spėjo pamiršti (6)

Tiems, kas jau spėjo pamiršti (10)